Vaiko Širdies Asociacija

Erikutės istorija

Mūsų istorija įspudinga. Turime 3 metuku Erikutę. Deja ji gimė su širdelės yda. Kai daktarai 3 mėnesių dukrytei suėjus, diagnuozavo tokią siaubingą bėdą, buvome šoke... Gyvenimas nusidažė baisia, juoda spalva. Du kartus lėkėme į Santariškes su viltimi, kad susitvarkys reikalai, o gal ir nereikės operacijos. Deja padėtis blogėjo tiek finansine, tiek ir sveikatos prasme. Vis sirguliuodavome ir kuo toliau, tuo labiau mūsų šeima klimpo į skolas. O prasitęsus krizei, dar trigubai padidėjo bankų, kreditorių, komunalinės ir šiaip skolos. Tad ir galimybės operuotis nesimatė nei iš tolo.

Jūratės istorija

Čia aš Jūratė Jurjonaitė. Man 14 metų. Aš gimiau 1997-07-07 12 val. Kryškalnio kalno papėdėje. Gimiau per anksti tik septynių   mėn.Buvau labai mažutė tik dviejų kilogramų. Man buvo nustatyta sunki širdies liga. Gydytojų prognoze nieko gero nežadejo.Laikas ėjo, aš augau ir sulaukiau septinto gimtadienio. Mane operavo. Operacija pasiseke. Jau praėjo septyni metai ir vėl kažkas negerai.  Aš tikiu, kad mane saugoja septyni angelai ir viskas bus gerai.

Viktorijos istorija

Kai sužinojau Viktorijos diagnozę žemė slydo iš po kojų. Sunku buvo patikėti. Tą minutę atrodė, kad žlugo visos mano svajonės – mano vaikas bus kitoks. Aš moku gydyti kūną, bet nežinau, kaip padėti sielai. Gyvenimas apsisuko 180 laipsnių kampu. Galvojau, kad gydytojai apsiriko. Tai gali būti kitiems, bet ne mano vaikui.

Paskui ieškojau kaltųjų. Kaltinau ir save, nors nėštumas buvo puikiausias iš trijų mano nėštumų (šeimoje auga dar du vaikai). Keikiau savo darbą, kad dirbu kenksmingomis sąlygomis. Buvo laikotarpis, kai labai savęs gailėjau. Reikėjo nueiti ilgą psichologinį kelią, kad galėčiau susitaikyti, priimti šią žinią ir pradėti veikti.

Kelionė į Palangą

Šiais metais labai gražiai prasidėjo mūsų vasara. VŠA prezidentė Daiva Jonauskienė mane su dukra Mante maloniai pakvietė penkias dienas pailsėti Palangos poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“ .  Mes mielai priėmėme kvietimą, nes poilsis baigus darbus ir mokslus mums buvo labai reikalingas. Ir ne tik poilsis, bet ir pabuvimas kartu su šeimomis, auginančiomis vaikučius su „sergančiomis širdelėmis“ mums be galo reikalingas , nes mes kaip niekas kitas suprantame vieni kitus, esame lyg sujungti likimo. Per tas penkias dienas laikas skriejo nepastebimai. Mėgavomės jūra ir saule, prisikvėpavome gaivaus pušyno ir jūros oro, pailsėjome , pasisėmėme jėgų. Ilgam atmintį išliks mamų ir vaikų nuoširdūs pokalbiai, pasidalijimas skaudžiais išgyvenimais ir džiaugsmais. Visą šį laiką mumis rūpinosi ir globojo VŠA savanorė Monika Šlionskytė , kuriai labai norime padėkoti už gerą širdį ir didžiulę meilę ir atjautą mūsų vaikams. Labai dėkingi likome ir HBH savininkei Radai, kuri suteikė mūsų vaikams galimybę pasimėgauti dvi valandas nemokamomis pramogomis. Didžiausius padėkos žodžius norėtume ištarti V.Nesteckiui, kuris suteikė galimybę mūsų vaikams ir mums pailsėti Palangoje. Neišblėstantys atsiminimai liks mūsų vaikų širdelėse. Ačiū  Jums visiems, mielieji , kad suprantate ir atjaučiate mus.

N.Lidikauskienė

Laiškas iš Pasvalio

Nors už lango lijo lietus, bet mažieji širdukai rinkosi į stovyklą. Ją atidarėme himnu ,,vaiko širdis“, kuris palietė visų mūsų širdutes. Buvo suteiktas žodis pranciškonams broliui Bernardui OFM ir broliui Antanui OFM. Brolis Bernardas OFM dar pasidalijo savos kūrybos eilėraštukais. Vaikučiams stovyklos savanoriai tapė veidukus, todėl dauguma jų tapo labai gražiais drugeliais... Sutemus mažieji ėjo miegoti, o vyresnieji dar ilgai linksminosi. Vakaras baigėsi nuostabiais fejerverkais.

Išgyventa operacija

Dabar jau po paskutinės mūsų operacijos praėjo beveik 3 mėnesiai, po pirmos operacijos beveik 4 mėnesiai, o mums tik 7 mėnesiai. Bet kokia vaiko operacija yra siaubingas išgyvenimas tėvams ir artimiesiems. Mes buvome ne išimtis, išgyvenimų buvo daug, ašarų taip pat, nežinomybė lydėjo mus ilgai, bet šiandien tvirtai galime pasakyti, kad privalome būti stiprūs, nes mes labai reikalingi savo vaikams. Po pirmos sūnaus operacijos sekė ilgas laukimo laikas, gyvenome nuo valandos iki valandos ir laukėme pagerėjimo. Mažytis pagerėjimas būdavo didžiausia šventė, šviesa tunelio gale, bet ir po pagerėjimų mes atkrisdavome į pradinę padėtį, taip gyvenome reanimacijoje visą mėnesį: nežinomybėje, skaičiavome laiką, nerimavome, bet visada tikėjome, kad viskas bus gerai, kad mūsų sūnus stiprus, kad būna stebuklų ir mes privalome pasveikti. Aš, mama, privalau būti pati stipriausia, nes aš be galo reikalinga savo mažyliui...

Daugirdo istorija

Dėkojame už Jūsų gražią idėją ir galimybę dalyvauti šiame konkurse. Mes dar tik pakeliui į širdutės operacijų kelionę... Čia mūsų trumpa istorija.

Dėl Daugirdo širdutės mes vis dar gyvename laukimu... Trečiąją dieną po jo gimimo išgirdome dvi netikėtas naujienas: kad mūsų mažylis gimė turėdamas papildomą chromosomą, ir kad jo širdutė turi dvi ydas: skilvelių ir prieširdžių pertvarų defektus. Tai buvo netikėta, skausminga ir kartu sunkiai suvokiama. Santariškių kardiologai nuramino, kad dar pusę metų galime gyventi ramiai – konsultacijose lankysimės kas mėnesį, bet operacijos kol kas nedarys. Jokio neigiamo poveikio sveikatai šios ydos tuo metu lyg ir nedarė. Po pusės metų gydytojai mums davė dar pusę metų – o pralaukę šį terminą, gavome ir itin gerą žinią – skilvelių pertvara užsivėrė pati. Vienos ydos nebeliko!

Mantės nueitas kelias

Mano  Mantei dabar trylika metų. Mergaitė gimė su  labai sudėtinga širdies yda. Heterotoksijos sindromas, bendras skilvelis, bendras prieširdis, pilna artrioventrikuliarinė komunikacija, anomalinis plaučių venos drenažas, bendras vožtuvas, kurio nesandarumas labai didelis, plaučių arterijos stenozė-tai jos diagnozė, kurią išgirdome atvykusios į Santariškių klinikas tuoj po gimimo. Šie sudėtingi medicininiai terminai, jų gausa smogė taip skaudžiai, kad net dabar nerandu tinkamų žodžių šiam skausmui nusakyti. Buvau šoko būsenoje. Apie širdies ligas iki tol neturėjau jokio supratimo, nes nei šeimoje, nei giminėje niekas niekada nesirgo.

Kamilės istorija...

Vaikelis buvo planuotas ir labai laukiamas tėvams, bei 5metų broliukui. Nėštumas buvo sklandus, buvau energinga, darbinga ir net nenutuokiau, kad mūsų mažajai princesei gali būti kažkas ne taip... 2010 gegužės 1d gimė mergytė, kurią pavadinome Kamile. Taigi nesenai atšventėm pirmąjį gimtadienį. Tačiau gimtadienius ji turi net tris! Tik gimusiai dukrytei buvo nustatyta įgimta širdies yda, po dviejų dienų buvo atliktas širdies zondavimas, dar po 8 dienų atlikta operacija. Vilties niekas daug neteikė, būna visko, kiekvienas atvejis individualus, - tokie buvo daktarų žodžiai. Po operacijos 9 paras Kamilė išbuvo reanimacijoj, būklė buvo sunki, tačiau vieną rytą paskambinus i reanimacijos skyrių, išgirdau netikėtą naujieną: šiandien jūsų dukrytę iškelsim į skyrių. Tai buvo geriausia žinia, ji nusprendė nepasiduoti ir pradėjo sparčiai stiprėti. Per visą operacinį laikotarpį vilties buvo nedaug...  Tačiau buvo didžiulis tikėjimas, nuoširdžios maldos, bei didžiulis Santariškių ligoninės medikų darbas. Taigi už dar du dukrelės „atgimimus“ esame be galo dėkingi medikams ir Dievui. Ji visų mūsų džiaugsmas, o jos galėjome ir netekti... Nesinori prisimint tų tragiškų dienų, dabar gyvename su dėkingumu ir viltimi, kad viskas bus gerai.

Kamilės mama