Vaiko Širdies Asociacija

Laiškas iš Pasvalio

Nors už lango lijo lietus, bet mažieji širdukai rinkosi į stovyklą. Ją atidarėme himnu ,,vaiko širdis“, kuris palietė visų mūsų širdutes. Buvo suteiktas žodis pranciškonams broliui Bernardui OFM ir broliui Antanui OFM. Brolis Bernardas OFM dar pasidalijo savos kūrybos eilėraštukais. Vaikučiams stovyklos savanoriai tapė veidukus, todėl dauguma jų tapo labai gražiais drugeliais... Sutemus mažieji ėjo miegoti, o vyresnieji dar ilgai linksminosi. Vakaras baigėsi nuostabiais fejerverkais.

Šeštadienio rytą mažuosius širdukus ir jų tėvelius kėlė neapsakomo grožio ,,Širdomanės“. Tą dieną laukė labai daug staigmenų, iš kurių didžiausia – baikerių pasirodymas stovykloje. Žinoma, jie kartu su savimi atsivežė ir piratą Flintą, kurio pasirodymas sužavėjo ne tik mažuosius, bet ir jų tėvelius. Visi šoko, trypė ir... gavo dovanų už aktyvumą. Pasibaigus programai danguje pasirodė lėktuvas. Na, o iš jo pradėjo kristi daug daug margaspalvių saldainių, žaisliukų. Visi skubėjo jų gaudyti. Tik ne visi saldainiai ir žaisliukai nusileido į stovyklautojų delnus, kiti – ,,pasuko“ link upelio... Po to vyko loterija, kurioje nebuvo pralaimėjusiųjų. Buvo galima laimėti skrydį lėktuvu, pakvietimus į „McDonald“, žaislų ar gražių knygučių... Po labai skanių pietų visoje stovykloje skraidė muilo burbulai, su kuriais žaidė ir maži, ir dideli... Paskui vyko įvairios varžybos, po kurių greičiausieji ir taikliausieji buvo apdovanoti nuostabiomis dovanomis. Vakare visus vaikučius kvietė L.Zubės lėlių teatro spektaklis, o tėveliai turėjo galimybę pažiūrėti, kaip virtuvės šefai gamina vakarienę. Na, o vakarą baigėme šašlykų fiesta ir dainomis prie laužo grojant gitarai.

Sekmadienio Labas rytas... Širdukai kėlėsi, pusryčiavo ir skubėjo į meno terapiją – piešti, lipdyti, karpyti. Ir kaip bebūtų gaila – laukė stovyklos uždarymas. Reikėjo susitvarkyti, sėsti į mašinas ir važiuoti į Pakutuvėnų vienuolyną, kur buvo aukojamos šv. mišios už mūsų mažuosius širdukus. Šios trys nuostabios savaitgalio dienos prabėgo kaip viena diena. Bet neveltui, visos stovyklos akimirkos – gražios, nepakartojamos ir širdingos – liks visam gyvenimui mūsų širdutėse. Neįmanoma visko nupasakoti ir užrašyti popieriaus lape. Labai AČIŪ mielai Daivai ir jos padėjėjams bei rėmėjams.

Mama Rasa